Suomiška pirtis

   Lietuvoje sauna vadinama suomiška pirtimi, nors plačiau žinoma išlieka sauna. Sauna suomiams nuo gūdžios senovės išliko kaip šventovė. Sauna ir saunos procedūros buvo svarbios ir iki šių dienų išliko patarlės: "Pirtyje reikia elgtis taip, kaip bažnyčioje" Sauna suomių kultūros svarbi ir neišskiriama dalis išliko iki šių dienų, kai suomio gyvenimas neįsivaizduojamas be saunos procedūrų. Sauna susilaukia pagarbos kiekvieno suomio širdyje, todėl nemaža dalis suomių išlaikė senąsias saunos tradicijas, saunos garo kvapikliai ir specialūs gėrimai saunos procedūrų metu atrodo kaip prasimanymas, kuris teršia iš kartos į kartą perduodamas saunos tradicijas. Sauna su savo senovine kultūra perduodama iš kartos į kartą išliko beveik nepaliesta iki šių dienų. Senovėje sauna ir saunos procedūros buvo vaistas nuo visų ligų. Išlikę nemažai posakių: "Jeigu žmogaus neįmanoma išgydyti pasitelkus į pagalbą dvasias, dervą ir sauną, jis mirs".

    Suomijoje saunos kultūra skiriasi kaimo vietovėse ir miestuose. Kaimo vietovėse populiariausia išliko tradicinė malkomis kūrenama sauna. Modernios elektrinės krosnelės neįsitvirtino. Kaimo vietovėse saunos procedūrų metu vanojasi beržinėmis ir ąžuolinėmis vantomis, o atvėsta gryname ore ar ežere. Dalis suomiškos saunos mėgėjų nepripažysta nei vantų nei garo. Žiemos metu populiaru voliotis sniege ar pasinerti į eketę.

Vienas iš išskirtinių saunos bruožų – oras saunoje labai greitai atiduoda šilumą ir aukšta temperatūra lengvai pakeliama vaikams ar vyresniems.

Suomijoje saunos randamos beveik kiekvienuose namuose. Miestuose mėgautis saunos malonumais suteikia galimybę elektrinės saunos krosnelės, nors ir prarandamas saunos autentiškumas. Butuose dažnai vonią pakeičia sauna, tobulėjančių saunos technologijų dėka. Miestuose populiarumo susilaukė didžiulės viešosios saunos, esančios idealios vietos pabendrauti ir aptarti reikalus. Bet suomijoje sauna yra laikoma šeimos susirinkimo vieta.